2019-08-20, antradienis, 22:07.     Šiandien Pagojukai saulė teka 06:16, leidžiasi 20:52, dienos ilgumas 14:36.

„Dingęs sinagogų pasaulis“ paroda

2015-03-10, paskelbė www.mano Raseiniai.lt
„Dingęs sinagogų pasaulis“ paroda

Š. m. kovo 12 d. 14 val. Kaulakių bibliotekoje atidaroma Šiaulių „Aušros“ muziejaus kilnojamoji paroda  „DINGĘS SINAGOGŲ PASAULIS“. Parodą pristatys Šiaulių „Aušros“ muziejaus muziejininkė, kraštietė Vita Andrulienė.

 

 


       „Raseinių žydų kasdienybė tarpukario Lietuvoje“ – pranešimą skaitys Raseinių krašto istorijos muziejaus muziejininkė Lina Kantautienė.


        Ragausime žydiškus ir lietuviškus patiekalus.


       Pirmą kartą ši paroda buvo pristatyta 2010 m. rugsėjo 5 d. Šiaulių „Aušros“ muziejaus Chaimo Frenkelio viloje minint Europos žydų kultūros dieną. Vėliau eksponuota Kėdainių, Kelmės krašto muziejuose, Pakruojo rajono savivaldybėje, Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centre ir kitur.


       Iki mūsų dienų išliko tik pavieniai žydų kultūros paveldo objektai. Iš jų bene svarbiausi yra sakraliniai pastatai – sinagogos. Lietuvos žydų bendruomenės egzistencijai, identitetui jos buvo būtinos. Litvakų religinės tradicijos buvo ypač gilios. Sinagogose skleidėsi šios tautinės bendruomenės savitumas. Tad kiekviename mieste ar miestelyje, kuriame gyveno litvakai, turėjo stovėti bent viena sinagoga. Šie sakraliniai pastatai jiems buvo ne tik maldos namai, bet ir studijų, bendruomenės susirinkimų vieta.

 


Iki Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje veikė 500–600 sinagogų. Dabar jų belikę apie 90. Šiandien tik ikonografiniai šaltiniai perteikia buvusio Lietuvos žydų gyvenimo fragmentus, atskleidžia įdomų ir savitą, deja, skaudžiuose laiko vingiuose dingusį sinagogų pasaulį.

 


„Aušros“ muziejus gali didžiuotis tuo, kad rinkiniuose turi ypač vertingos judaikos ikonografijos. Tai dailininko Gerardo Bagdonavičiaus piešiniai, Stasio Ivanausko, Chackelio Lemcheno, Zigfrido Berelsono, Stasio Vaitkaus, Jono Dvariškio, Vlado Šaulio, Česlovo Liutiko, Pelikso Bugailiškio ir Maušos Fligelio fotografijos. Šie žmonės XX a. trečiajame – ketvirtajame dešimtmečiuose per etnografines ekspedicijas po įvairias Lietuvos vietoves rinko eksponatus, fiksavo žydų paveldą, gyvenimo būdą. Įvairialypiame kūrybiniame Gerardo Bagdonavičiaus palikime išsiskiria ypač vertingi piešiniai, akvarelės, grafikos darbai, kuriuose užfiksuota tarpukario sinagogų architektūra. Unikalūs yra dailininko piešti charakteringi tarpukario Lietuvos žydų portretai. Jie tarsi prikelia iš užmaršties ano meto sinagogų lankytojus.

 


Sinagogos ir jų ikonografija yra neatskiriama Lietuvos kultūros paveldo dalis bei ypatingai svarbūs šaltiniai žydų istorijai, kultūrai, architektūrai, paveldui tyrinėti.


Sinagogų interjerų puošyboje atsiskleidė tradicinis litvakų menas. Jo išskirtinumas – gausi drožyba, ypatingai pasireiškusi aron kodešų formose ir dekore.


Parodoje rodomi Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Pakruojo, Kelmės, Šaukėnų, Jurbarko, Palangos, Panevėžio, Tytuvėnų, Kražių, Varnių, Užvenčio, Ukmergės sinagogų eksterjerai ir interjerai. Iki mūsų dienų išliko nedidelė dalis Lietuvos miestuose bei miesteliuose stovėjusių sinagogų. Šiandien tik ikonografiniai šaltiniai perteikia buvusio Lietuvos žydų gyvenimo fragmentus, atskleidžia įdomų ir savitą, deja, skaudžiuose laiko vingiuose dingusį sinagogų pasaulį.

 


Kviečiama į parodos atidarymą.


Paroda bus eksponuojama iki rugpjūčio 28 d.

 

Zita Gedminienė
Kaulakių bibliotekos vyresn. bibliotekininkė

Contact form



Šios dienos vardadieniai